Kartu su Klaipėdos universitetu įgyvendinome projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (Priemonių programos) atnaujinimas“, kurio metu buvo analizuojamas esamų priemonių rezultatyvumas ir pakankamumas ūkinės veiklos, antropogeninių pavojų, aplinkos apsaugos tikslų ir geros aplinkos būklės rodiklių atžvilgiu, siūlomos naujos priemonės Priemonių programai atnaujinti. Taip pat vertinamos  2021 m. atnaujinto Baltijos jūros veiksmų plano priemonės, atsižvelgiant į jų pritaikomumą Lietuvoje,  teikiami pasiūlymai poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojantiems nacionaliniams teisės aktams, vertinamas naujos Priemonių programos sąnaudų rezultatyvumas ir ekonominė nauda (sąnaudų-naudos analizė), peržiūrimos esamos ir jei reikia, siūlomos naujos JSPD įgyvendinimo išimtys.

2021 m. sausio mėn. pasirašėme sutartį su UAB ESTEP ir VšĮ BEF dėl projekto „Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano ex-ante vertinimas ir finansinių priemonių išankstinis vertinimas“ įgyvendinimo. Šio projekto metu vertinsime bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginį planą (BŽŪP SP) su žemės ūkio veikla susijusios biologinės įvairovės apsaugos, vandens, oro ir dirvožemio kokybės bei miškininkystės požiūriu ir atliksime BŽŪP SP strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

2021 m. vasario mėnesį kartu su VšĮ Klaipėdos universitetu pradėjome įgyvendinti projektą „Dokumentų, reikalingų parengti trečiuosius Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus/ priemonių programas ir ataskaitas Europos Komisijai, įsigijimo paslaugos“, kuris finansuojamas ES Struktūrinių fondų lėšomis. Projekto metu bus parengti ir patikslinti upių ir ežerų kategorijų vandens telkinių tipų ekologinės būklės rodiklių nustatymo aprašai ir kriterijai, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų hidromorfologinių ir biologinių kokybės elementų rodikliai ir būklės kriterijai, įvertinta upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandens kategorijų vandens telkinių ekologinė būklė, įvertintas vandens telkinių charakteristikų pakeitimų poveikis, išsiaiškintos geros būklės neatitikimo priežastys, atlikta vandens naudojimo ir sąnaudų susigrąžinimo analizė, nustatyti vandensaugos tikslai ir kt.

Šiais metais baigiame įgyvendinti 2021–2027 metų Partnerystės sutarties ir ES fondų investicijų veiksmų programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos projektą, kurį finansavo LR Finansų ministerija. Pagal ES fondų investicijų strateginių dokumentų tikslus, Lietuvoje lėšos bus finansuojamos pagal nustatytus prioritetus – „Pažangesnė Lietuva“, „Žalesnė Lietuva“, „Geriau sujungta Lietuva“, „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ bei „Piliečiams artimesnė Lietuva“. Susipažindinti su SPAV ataskaitos projektu galima Finansų ministerijos svetainėje.

Daugiau informacijos apie projektą

2019 m. rugsėjo mėn. kartu su partneriais – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutu (Latvija) – baigėmė vykdyti projektą „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą“, kurį finansavo 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos –Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Projektas buvo inicijuotas siekiant išanalizuoti tarpinių pasėlių galimybes sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR vandens telkinių taršą, praplėsti turimas žinias apie tarpinius pasėlius, kiekybiškai įvertinti jų poveikį ir teikiamą naudą, pagelbėti ūkininkams pasirenkant tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus bei inicijuoti dialogą tarp ekspertų bei atsakingų institucijų atstovų dėl tolesnės agrarinės aplinkosaugos priemonių plėtros Lietuvoje ir Latvijoje.

Projekto metu įrengėme tarpinių pasėlių demonstracinius laukus, analizavome tarpinių pasėlių poveikį aplinkai, vertinome auginimo sąnaudas ir teikiamą naudą, sukūrėme programėlę, padedančią pasirinkti tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus, parengėme siūlymus ir rekomendacijas dėl paramos tarpinių pasėlių auginimui ateityje.

Kviečiame susipažinti su projekto rezultatais.

Programėlė, padedanti pasirinkti tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus

Projekto metu parengtos ataskaitos:

Jungtinis dokumentas dėl tarpinių pasėlių auginimo siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą

Ecological status of the Venta and Lielupe RBD water bodies and pollution reduction goals

Agricultural practices in Venta and Lielupe RBDs

Catch crops and their growing potentials

Environmental effects of catch crops

Cost and benefit analysis of catch crop application in Venta and Lielupe RBDs

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. balandžio 1d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.                                      Projekto numeris: LLI-49                                                                                                               
Projekto akronimas: CATCH POLLUTION                                                                                                 
Projekto biudžetas: 201 845 EUR                                                                                                               
ERPF finansavimas: 171 568 EUR                                                                                                                              Projektą finansavo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa (www.latlit.lt)                                                                                                                                    Daugiau informacijos: www.europa.eu

Aplinkos apsaugos politikos centras 2018 m. spalio 23d. pasirašė sutartį su LR Žemės ūkio ministerija dėl projekto vykdymo.

Vertinimo tikslas – apskaičiuoti Programos aplinkosauginius tikslo rodiklius ir išanalizuoti rezultatus bei įvertinti Programos poveikį aplinkai, naudojantis Bendrosios žemės ūkio politikos aplinkosaugos poveikio rodikliais (didelės gamtinės vertės ūkininkavimas, vandens kokybė, ariamosios žemės organinė dirvožemio medžiaga, dirvožemio erozija dėl vandens).

2017 m. balandžio mėn. VŠĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“, kartu su partneriais, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (Lietuva) ir Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutu (Latvija), pradėjo vykdyti 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLI-49 „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės baseinų taršą“

Plačiau dokumente.

Kartu su kolegomis iš kitų Baltijos šalių pradėjome projektą “LIFE’as – REACH’ui. Išteklių naudojimo rezultatyvumo didinimo ir pavojingų cheminių medžiagų keitimo, siekiant sumažinti išmetimus, bandomieji projektai Baltijos šalyse.” Šiuo projektu siekiama

a) saugoti aplinką ir žmonių sveikatą, rezultatyviau įgyvendinant REACH reikalavimus,

b) didinti mažų ir vidutinių įmonių gebėjimus Baltijos šalyse,

c) pasidalinti rezultatyvaus pavojingų cheminių medžiagų pakeitimo ir išteklių naudojimo pavyzdžiais ir

d) įtraukti daugiau įmonių į dialogą su visuomene pirkimų ir vartojimo “žalinimo” klausimais.